Antrą šių metų ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių Lietuvoje dar šiek tiek sumenko. SEB banko užsakymu birželį atlikta apklausa parodė, kad 51 proc. apklaustųjų galvoja, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 14 proc. atsakiusiųjų mano, kad būstas pigs, ketvirtadalis nesitiki kainos pokyčių, o likę 10 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, antrą ketvirtį sumažėjo iki 37 procentų. Pirmą metų ketvirtį šis skirtumas buvo 41 proc., o prieš metus – 50 proc., tad gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainos pokyčių jau atitiko daugmaž 2015 metų vidurio duomenis.
Vilniaus regione antrą ketvirtį padaugėjo apklaustųjų, kurie mano, kad būsto kaina Lietuvoje artimiausiu metu neturėtų keistis. Taip galvojančių asmenų dalis per ketvirtį išaugo nuo 19 iki 26 procentų. Beje, per ketvirtį sumažėjo ir apklaustųjų, kurie tikisi būsto brangimo (nuo 58 iki 54 proc.), ir tų, kurie laukia jo pigimo (nuo 12 iki 9 proc.). Tad skirtumas, tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, sumažėjo iki 45 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis negu pirmą ketvirtį bei 17 proc. punktų kuklesnis negu prieš metus. Kauno regione gyvenančių žmonių lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių Lietuvoje per ketvirtį smarkiai nepasikeitė – laukiančių, kad būsto kaina didės, sumažėjo 3 proc. punktais – iki 46 proc., o manančių, kad būstas pigs, sumažėjo 2 proc. punktais – iki 18 procentų.
Antro ketvirčio apklausos rezultatai nenustebino, nes ir viešoje erdvėje vyrauja atsargesnės negu prieš metus ar dvejus buvusios ekspertų nuomonės dėl būsto kainų pokyčių ateityje. Tik nedaugelis apklaustųjų per ketvirtį yra pirkę ar pardavę būstą, o likusių nuomonę apie būsto kainas ir jų galimus pokyčius labiausiai formuoja draugų, pažįstamų pasakojimai ir nekilnojamojo turto rinkos ekspertų komentarai viešumoje.
Lėtėjantį gyvenamojo būsto kainų augimą rodo ir „Ober-Haus“ duomenys, pagal kuriuos Vilniuje vidutinė buto kaina birželį buvo tik 2,3 proc. didesnė negu prieš metus. Kaune metinis buto kainos pokytis buvo 4,3 proc., Klaipėdoje – 3,2 procento. Dar kukliau Vilniuje augo naujo būsto kainos, o tam didžiausią įtaką darė išlikusi gana didelė, daugiau nei 4 000 butų pasiūla sostinėje ir nebedidėjantis pirkėjų skaičius. Tiesa, Registrų centre antrą šių metų ketvirtį būsto pirkimo ir pardavimo sandorių Vilniuje užregistruota net 23 proc. daugiau negu prieš metus, tačiau panašu, kad didelę įtaką šuoliui padarė 2016–2017 metais užbaigti rezervuotų naujų butų sandoriai. Nekilnojamojo turto bendrovės „Eika“ duomenimis, naujų butų (įskaitant rezervuotus butus) sandorių Vilniuje antrą ketvirtį sudaryta panašiai kaip ir prieš metus, tad galima teigti, kad gyvenamojo būsto rinkoje paklausa antrą ketvirtį tik atsigavo po labai silpno pirmo ketvirčio, kai naujų butų pardavimo metinis nuosmukis buvo net 25 procentai.
Visgi kalbėti apie būsto kainų korekciją Lietuvoje dar per anksti, kol šalies ekonomika auga, o vidutinis darbo užmokestis didėja sparčiau negu vidutinė būsto kaina. Pirmą ketvirtį vidutinis darbo užmokestis po mokesčių buvo 8,6 proc. didesnis negu prieš metus ir viršijo vidutinę būsto kainą Lietuvoje, tad būsto įperkamumas Lietuvoje vėl augo. Priešingai negu Latvijoje ar Estijoje, mūsų šalyje nekilnojamojo turto sandoriai ne sostinėje sudaro ne tokią ir mažą visų šalyje sudarytų sandorių dalį, tad kainų augimo sulėtėjimas Vilniuje nereiškia, kad kainos turi lėtėti ir mažesniuose šalies miestuose, kur yra žmonių, kurių pajamos sparčiai auga ir kurie nori keisti būstą į geresnį.
Dabartinius ir būsimus būsto paskolų gavėjus turėjo nudžiuginti birželį vykusio Europos Centrinio Banko vadovų susitikimo komentarai, kurie patvirtino, kad bazinė palūkanų norma bus didinama ne anksčiau kaip 2019 metų rudenį. Po pranešimų finansų rinkoje pakito lūkesčiai dėl trijų mėnesių EURIBOR palūkanų normos pokyčių. Dabar laukiama, kad tarpbankinė palūkanų norma taps teigiama tik 2020 metų antrą ketvirtį. Beje, pastaraisiais mėnesiais mažiau grėsmingų žinių ateina iš Švedijos gyvenamojo būsto rinkos, nes būsto kaina nuo vasario mėnesio nebekrenta ir yra net šiek tiek padidėjusi. Panašu, kad Švedijos institucijos bando švelniai stabilizuoti padėtį nekilnojamojo turto rinkoje nedarydamos pernelyg staigių apribojimų skolininkams (nuo kovo 1 d. įvestas reikalavimas trumpinti paskolos trukmę, tačiau tik didelę skolą turintiems naujiems būsto kredito ėmėjams) ir kartu labai nesumažindamos naujo būsto pasiūlos, nes būstų Švedijoje ir toliau trūksta dėl gausėjančio gyventojų skaičiaus.
Trečią šių metų ketvirtį greičiausiai daugės manančiųjų, kad būsto kaina Lietuvoje artimiausiu metu nekis, ir dar truputį mažės laukiančiųjų būsto brangimo. Apskritai ir dabartiniai gyventojų lūkesčiai, ir tai, kad nekilnojamojo turto rinkoje vyrauja stabilios nuotaikos, užtikrina, kad kol kas gyvenamojo būsto rinka nekelia nerimo šalies ekonomikos vystymuisi, o pagerėję būsto įperkamumo rodikliai sudaro palankias sąlygas gyventojams keisti turimą būstą ir įsigyti naują.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2018 metų birželį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 1 011 15–74 metų gyventojų 114-oje šalies vietovių.
Tadas Povilauskas
SEB banko vyriausiasis analitikas
