Tęsiantis pandemijai, nusimato kiek kitokios didžiosios žiemos šventės. Tyrimai rodo, jog prastėja ir šalies gyventojų finansinė padėtis – kai kurie yra priversti skolintis pinigų net maistui ar mokesčiams. Finansų ekspertė pataria, kokių įpročių keitimas gali pagerinti asmeninę ar šeimos finansinę padėtį.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūros „Vilmorus“ vykdytos gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad per pastarąjį pusmetį daugiau nei ketvirtadalio (25,9 proc.) šalies gyventojų finansinė būklė ženkliai pablogėjo. Prasčiausią finansinę padėtį nurodė tie, kurie dėl COVID-19 pandemijos neteko darbo. Pastarųjų, pagal Užimtumo tarnybos duomenis, per metus išaugo net 7,1 proc. Gruodžio pradžioje bedarbių skaičius gerokai viršijo 250 tūkst. ribą.
Sociologinio tyrimo duomenyse taip pat atsispindi, kad dirbančiųjų respondentų tarpe pastaruoju laikotarpiu 8,3 proc. buvo išleisti prastovų, 8,9 proc. sumažėjo atlyginimas, o 4,8 proc. išvis neteko darbo ir pajamų. 1,4 proc. apklausos dalyvių susidūrė su asmeninio verslo bankrotu arba tai patyrė jų šeimos narys. Šios finansinės negandos dažniau užklupo darbininkus bei įvairių sričių specialistus.
Bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorė Giedrė Štuopė sako, kad pastarasis laikotarpis daugiau nei kas dešimtą respondentą (11,2 proc.) privertė ieškoti finansinio draugų, artimųjų, vartojimo kredito bendrovių ar bankų užnugario. Tyrimai rodo, kad tarp tų, kurie skolinosi, net 83,9 proc. gyventojų prireikė papildomų lėšų netgi maisto produktams ar mokesčiams sumokėti.
„Naujausio tyrimo duomenys iš tiesų parodo, kad kai kuriems šalies gyventojams šis laikotarpis – ypač sunkus. Pavasarį, kada buvo paskelbtas pirmasis karantinas, iš pinigus besiskolinusių žmonių, būtinoms pragyvenimo išlaidoms skolinosi vos šeštadalis (16 proc.) gyventojų, o dabar tai daro 5 kartus daugiau žmonių“, – sako finansų ekspertė.
Anot jos, tai lemia ne tik sumažėjusios pajamos, bet ir netinkamas biudžeto paskirstymas. Sulaukiant mažesnių mėnesinių pajamų, ar naudojant „juodai dienai“ atidėtas lėšas, būtina atsižvelgti į tai, kiek ir kam turimų pinigų paskirstoma. G. Štuopė sako, jog žmonės dažnai mėgsta atsipalaiduoti ir nebegalvoti apie finansų planavimą, kada jų ekonominė būklė pagerėja, tačiau tai – esminė klaida.
„Kadangi neaišku, kada bus sustabdytas karantinas ir nuslūgs pandemija, savo biudžetą reikėtų planuoti ilgam laikotarpiui – bent keletui mėnesių į priekį. Taip pat, nederėtų atleisti vadelių nuo prioritetizuoto lėšų paskirstymo vos pajutus stabilesnę finansinę būklę, mat neaišku, kaip ir kada ji gali pasikeisti. Vadovaujantis tikslingai sudarytu planu reikės mažiau jaudintis užklupus finansiniams neramumams ar šventiniu laikotarpiu, kada išlaidų kiekis tik padidėja“, – priduria finansų ekspertė.
2020 metų spalio 9–18 dienomis atlikto tyrimo metu apklaustas 1001 suaugęs Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresnis). Tyrimas vyko 27 šalies miestuose ir 44 kaimuose.
