Aplinkos ministerija parengė Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus, siūlančius didinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje. Numatyta griežtinti atsakomybę ir už nelegalų atliekų vežimą, išmetimą į aplinką – atsirastų galimybė iš juridinių asmenų konfiskuoti pažeidimo metu naudotas transporto ir kitas priemones, turtą.
Taip pat skirti baudas nesilaikantiems transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto reikalavimų, už kuriuos iki šiol atsakomybė nebuvo numatyta, juridiniams ir fiziniams asmenims nustatyti atsakomybę už fluorintų dujų neteisėtą įvežimą, naudojimą ar netinkamą užpildytos fluorintomis dujomis įrangos eksploatavimą.
Didėtų ir baudos už veiklos vykdymą neturint taršos leidimų, miško atkūrimo, mėšlo tvarkymo reikalavimų nesilaikymą, neįteisintų gręžinių naudojimą, baudas būtų galima taikyti su nusižengimo padarymo įrankių, priemonių konfiskavimu.
Baudas už saugomų rūšių laukinių gyvūnų žalojimą, naikinimą, jų paėmimą iš natūralios aplinkos ar kitokį neteisėtą šių gyvūnų ar gaminių iš jų įgijimą, taip pat prekybą laukiniais gyvūnais ar jų dalimis, kurios nekeistos jau daugiau kaip 11 metų, siūloma didinti nuo 1,5 iki 10 kartų priklausomai nuo pažeidimo masto ir daromos žalos aplinkai bei valstybei.
Atsižvelgus į nemažėjantį pažeidimų, susijusių su neteisėtu ar netinkamu laukinių gyvūnų įsigijimu ar laikymu, skaičių siūloma už šias veikas griežtinti atsakomybę. Kitaip negalėsime užtikrinti laukinių gyvūnų priežiūros ir laikymo reikalavimų. Tikėtina, kad konfiskuotų gyvūnų skaičius dėl neveiksmingų baudų augs ir valstybės išlaidos jų laikymui, priežiūrai didės.
Dabar asmuo už netinkamą ar neteisėtą gyvūno laikymą turi sumokėti simbolinę baudą nuo 30 iki 300 eurų, o, pavyzdžiui, konfiskuoto tigro išlaikymas kainuoja tūkstančius eurų, vien specialaus voljero įrengimas, pašarai, gydymas, priežiūra ir pan. Akivaizdu, kad tokia maža bauda pažeidėjų neatgraso nuo pažeidimų, todėl siūloma apatinę jos ribą didinti iki 2,6 karto, o viršutinę – iki 6,6 karto (nuo 80 iki 2 tūkst. eurų).
Būtų nustatytos adekvataus dydžio baudos ir už paukščių, gyvūnų naikinimą vykdant ūkinę veiklą, pavyzdžiui, kai renovuojant pastatus sunaikinami paukščių lizdai, užmūrijami paukščių jaunikliai ar sužalojami paukščiai. Dabartinės simbolinės baudos neskatina imtis priemonių, leidžiančių juos apsaugoti nuo žūties.
Dar vienas pakeitimas, ištaisantis įstatymų spragą – planuojama nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims, kurie yra laukinių gyvūnų savininkai, kad pareigūnai, nustatę su jų laikymu ir naudojimu susijusius pažeidimus ne tik galėtų juos nubausti už neteisėtus veiksmus, bet ir konfiskuoti netinkamomis sąlygomis laikomus gyvūnus. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus to padaryti nėra galimybių.
Ketinama didinti baudas ir už invazinių rūšių naudojimą, platinimą ir priemonių kovai su jais netaikymą ar netinkamą taikymą, dėl to šios rūšys toliau plinta ir žala valstybei auga. Vien tik Sosnovskio barščio naikinimui kasmet prireikia ne vieno milijono valstybės biudžeto lėšų, nes ne visos savivaldybės imasi šį pavojingą invazinį augalą naikinti, tuo ne visada pasirūpina ir gyventojai, kuriems priklausančioje žemėje jis auga.
Nelegalaus atliekų vežimo prevencijai siūloma įtvirtinti transporto priemonės konfiskavimą ir iš juridinių asmenų, kai atitinkamas kiekis atliekų buvo surinktas, vežtas, laikytas, įvežtas ar importuotas į Lietuvos teritoriją, išvežtas ar eksportuotas iš jos arba vežtas tranzitu neturint tam teisės. Taip pat norint užkardyti aplinkos taršos atliekomis atvejus numatomas pažeidimo padarymo priemonės konfiskavimas, kai atliekos išmestos į aplinką ar jūrą.
Įstatymų projektais siūloma nustatyti baudas už nelegalių požeminio vandens gręžinių, kuriems įteisinti skirtas terminas baigiasi 2025 m. balandžio 30 d., naudojimą. Taip tikimasi paskatinti juos įteisinti arba nenaudojamus gręžinius tamponuoti apsaugant vandens išteklius nuo galimo užteršimo.
Peržiūrėti baudų dydžiai ir už miško atkūrimo reikalavimų nesilaikymą, medienos ištraukimą draudžiamu tai daryti metu ar neatitinkančių tikrovės duomenų pateikimą leidimui kirsti mišką gauti. Miško atkūrimo darbai brangsta, todėl atsiranda vis daugiau pažeidimų, susijusių su šių reikalavimų nesilaikymu dėl pernelyg mažų baudų, palyginus su miško atkūrimo sąnaudomis.
Numatoma padidinti baudas už pažeidimus, padarytus panaudojant tinklinius ar kitus draudžiamus žvejybos įrankius, nes nusižengimų skaičius naudojant šiuos žvejybos įrankius ar būdus nemažėja. Pagal 2017–2021 m. pažeidimų statistiką, kasmet nustatoma apie 450 brakonieriavimo atvejų. Nemažėja ir asmenų, baustų už neteisėtą draudžiamų žvejybos įrankių laikymą, verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus.
Už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus organinius tirpiklius naudojančio įrenginio fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams ir kitiems asmenims siūloma nustatyti didesnes baudas.
Kartu numatoma atsakomybė ūkio subjektams už teikiamus aplinkos monitoringo duomenis, jei šie duomenys ir tyrimai atlikti neturinčiose leidimo arba neakredituotose bei neatitinkančiose nustatytų standartų laboratorijose.
Atsakomybę už mėšlo, srutų tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą ketinama nustatyti ir fiziniams asmenims, dabar ji nustatyta tik juridiniams asmenims.
Tikimasi, kad baudų peržiūrėjimas ar nustatymas už veikas, už kurias jos dabar netaikomos leis sumažinti nusižengimų skaičių ir įgyvendinti nacionalinius bei tarptautinius tikslus bioįvairovės, atliekų tvarkymo, miškų atkūrimo, vandens ir oro taršos mažinimo srityse.
Nustatant baudų dydžius buvo išanalizuoti ir palyginti kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos ir Lenkijos – baudų dydžiai už panašaus pobūdžio pažeidimus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija
